Tebūnie - Girmante Vaitkute
Ant kalno šianakt spindi sniegas baltai
Pėdsako nei nematyt
Vieniša karalystė ir turiu aš ją valdyt
Ledinis vėjas kaukia, saučia viduje
Kaip man išlaikyt sunkia naštą šią
Daugiau neleisk jiems pamatyt
Būk gerutė kaip visada mergyt
Neleisk suprast, paslėpk, nejausk
Bet jau vėlu
Tebūnie, tebūnie
Laikytis neprivalau
Tebūnie, tebūnie
Nusigręžti man lengviau
Man vis vien ką galvoja jie
Laiko siaus pūga
O mano širdį vis šalta žiema

Kaip keista iš aukštybių visus mažus matau
Ir kadaise užvaldę baimės manęs nebepagaus
Suprasti metas ką galiu
Surast ribas nepaisyt jų
Jokių taisyklių šiam kely
Aš laisva
Tebūnie, tebūnie
Su dangum ir vėju aš viena
Tebūnie, tebūnie
Neverksiu niekada
Ši diena - mano sukurta
Laiko siaus pūga

Lai šaltis valdo visą žemę šia gale

Sustingus mano siela šalto ledo kristale
Kaip žaibas perveria mintis labai aiški
Negrįšiu aš atgal, kas liko praeiti
Tebūnie, tebūnie
Ir aš kylu su ryškia aušra
Tebūnie, tebūnie
Nebūsiu aš gera

Pagaliau aš viršūnėje

Laiko siaus pūga
O mano širdį vis šalta žiema