|
Jis keliavo iš šalies į šalį, |
|
Iš žemės į smėlį, kiekvienoje vietoje, |
|
Kur apsistodavo praleisdamas tris dienas. |
|
"Nes tai - laikas sušilti", - |
|
Taip jam tarė koralai, kai pirmą kartą bandė perbristi jūrą pas savo moterį. |
|
Tiesa, tuomet jam buvo 6-eri, o moteriai... nežinia kiek - per jūrą nesimatė. |
|
Jau tada žinojo, kur eina. |
|
Nuo tikslo prie tikslo, nuo uosto prie gelmės, nuo vakar prie rytoj. |
|
Trys dienos apkeliaut Pasauliui yra net per daug, |
|
Jei sustabdai kūną ir keliauji savimi. |
|
Sapnai tau padeda matyti, mintys - išgirsti. |
|
Tavo šypsena siekia vis toliau ir toliau. |
|
Pro šalį milžinišku greičiu bėga kitų keliaujančių vaizdai ir mintys, |
|
O viduje viskas spurda ir nesitveria, |
|
Nes tu žinai, kad visa tai, ką dabar matai ir girdi, |
|
Vyksta tik vieną kartą gyvenime ir tik tau. |
|
Moterys nekeliauja. |
|
Ne dėl to, kad negali - |
|
Jos laukia atkeliaujančių. |
|
Budėdamos kylant saulei ar tekant mėnuliui - |
|
Kaip ta, kuri jį šaukė per jūrą. |
|
"Kas tu?" Nežinau, bet jis ateis. |
|
Tą dieną išnyks viskas, kas buvo ir pasiliks tik tai, kas yra. |
|
Dėl to jis ir keliauja, kiekvienoje Žemės vietoje užsibūdamas ne ilgiau trijų dienų. |
|
Tris praeities dienas ieško laukiančios dabarties. |
|
Ar nepaskausta? |
|
O ar paukščiui skauda skristi? |
|
Atsisėsk ir klausykis. |
|
Tegul nemato tavo akys - kaip pasakytų nemokantis kalbos. |
|
Myliu tave. |
|
Ir viskas aplinkui susilieja. |
|
Girdi? |
|
"Ką?" |
|
Save. |
|
"Aha. Čia tu?" |
|
Ne, čia tu (juokiasi). |
|
Tu gyvas. |
|
Po trijų dienų ir dar šimto milijonų dienų. |
|
Tu čia. |